Stovėdamas ant kaukolių kalno
Regiu besiraitančias ?lyk?tynes
Jūs ?liau?iojantys purvyne
Nematote pra?viesejimo
Traukdami vieni kitus
Į melo liuną
Did?ioji gyvatė kelia galvą
Pakelkit akis
Ir pa?velkit auk?tyn
?tai a? ugnies eros ?auklys
A? jūsų prakeikimas
Kodėl sukate nuo manęs akis
Ar ne jūs didieji
Purvo drabstytojai
Bukit sutrypti mano prakeiksmo
Ir te pasiglem?ia melo liunas
Besiraitančius mirties agonijoje
O jūs i?girdę mano balsą
Atsiverkite savo demonui
Ir i?vysite purve
Su?ibusią jųsū ?vaig?dę
Ir tik ji nu?vies jums kelią
Auk?tyn, kur stoviu a?
Ugnies eros ?auklys
A? jūsų prakeikimas

Pa?vekit į nukry?iuotojo kūną
?tai jis bejėgi?kumo simbolis
Mazochistinis mokslas
I? sukepusių jo lūpų
Kokia palaima masėms kvailių
A? sėd?iu gyvatės soste
Gerdamas i? bedievystės taurės
Skęsdamas i?tvirkėlių glamonėse
Po jų purpuriniais apdangalais
Aukso taurės dugne
A? i?vydau vergus
Paklusniai atsisakiusius laisvės
Ar neverti jie nuodingo spjūvio
Juk jie taip trok?ta kančios
Suteikim jiems kančią
Tegu skausmas tampa
Jų gyvenimo palydovu
Tegu a?aros nei?senka
Laikant mir?tančio ranką
Tegu visas gyvenimas tampa kančia
Juk tai ir yra kvailių kelias į dangų
Suteikim jiems kančią

Pagimdyti chaoso i??aukti kerų
?liau?iantys ?eme
Ir metantys pra?ūtį i? auk?tybių
Jie po?emio vaikai
Gulintis blogis tykantis aukos
Jų septynetas
Su?lugdyti didieji miestai
U?tvindytos ?emės rytų
Jie dievų nuodai
Rūkas kylantis auk?tyn
Gailestis jiems svetimas
Akli jie besimeld?iantiems
Storiausios sienos jų nesulaiko
Galinga srove besiver?iantys
Maras jie
I?tu?tinantis gyvenvietes
Ker?tas jie senųjų dievų
Jų septynetas
Chaoso prad?ia
Jie i? ten
Erdvė ne?inoma niekam
Jie i? ten
Altoriai mirusių ?ventyklų
Jie i? ten
Jų septynetas

A? keliu aukso taurę,
O, Chaoso nuotaka,
Mano kraujas, gyvenimas mano
Atiduotas visatai atiduotas tau
Ar girdi kaip nutyla ?irdies plakimas
Dulkės be gyvybės
Vėjai ne?kit jas į piramid?ių miestą
Ir te bedugnės sargai
Atveria jums kelią
O prakeiktoji
Akys ?velgia ga?liai į begalybę
A? i?raunu meilę i? ?irdies
Paskęsdamas malonumų ?ventovėje
Tu suteiki turtus ir ?lovę
Ir vis tik esu dulkė tarp dulkių
I?nykęs eone
Nematomojo rankose virtęs pelenais
Virtęs dulkėm
Ir visa tai tampa neapykanta,
Ir visa tai tampa malone
Nes tai mano kelias
Kelias ne?inomas tau
Kaip ne?inomas ir Chaosui
Pabaigoje ir prad?ioje

Tikybos vergai i?nyra i? tamsos
A? jaučiu jų mirtiną kvėpavimą
Nebylus ?auksmas i? vidaus
Mano siutina esybę
Aukodamas gyvenimo ramybę
Artėju prie kraujuojančių kūnelių
?edevras i? anapus
Kūnais nutapyta drobė
A? seilėjuosi i? nuostabos
Lytėdamas gleivėtą niekieno pasaulį
A? gird?iu ?lamėjimą tylos
Tyloje kvėpavimą mirties
Niekada neatsiras to
Kuris atne?tų man ka?ką i? ten
O pir?tai liečia mane
A? jus matau
Jūs atsispindite kraujo klane
Jūs atsispindite tol
Kol viskas jumyse
Kol viskas niekur

Mir?tančių ?vok?timas
Ir ?altas plieno skambesys
Vir? ūkanotų girių aidi
?varbiuose vėjuose rudens
Kraujo upės teka
Stovi miglose mirtis
Kai įsi?iebia karo ugnys
Didybės am?inos vardan
?imtai karių lavonų
Nukloja ?altą ?emę
Sustingę akys ?velgia
Į tolį be jausmų
Didi mirtis triumfuoja
Kai karo ugnys dega
Kai karo ?ūkiai aidi
Iki pat sutemų